ročyti

×rõčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (l. raczyć, brus. paчыць) intr. FrnW, NdŽ; Q74,115, H179, R, MŽ, N malonėti, teiktis: Idant mumus ročytų duoną mūsų visų dienų duoti Mž137. Top ročyk mums padėti Vln10. Idant jis ročytų šitą smertį nug manęs atimti BB2Moz10,17. Dieve, nemieruok arba neročyk ST402(B). Karalius rõčyjo (… karaliui pamėgo) karavonę atleisti KI525.